Kryžkaulinio – klubakaulinio sąnario skausmas, uždegimas, sutrikimas

Kryžkaulinio klubakaulio sąnario (KKS) disfunkcija yra būklė, atsirandanti dėl vieno arba abiejų KKS sąnarių judėjimo sutrikimo. Paprastai kryžkaulio sąnariai turi labai mažą judesių amplitudę, užtikrinančią stabilumą, pavyzdžiui, ėjimo metu. Jie taip pat sugeria smūgį ir atlieka svarbų vaidmenį perkeldami viršutinės kūno dalies svorį į apatinę kūno dalį.

KKS hipermobilumas apibūdina per didelę judesio amplitudę, dėl kurios gali atsirasti apatinės nugaros dalies ir klubo sąnario nestabilumas bei skausmas, kuris gali būti lokalus arba plisti į apatinę galūnę. Dirglus KKS gali sukelti uždegimą, vadinamą sakroilitu. Du įdubimai žmogaus apatinėje nugaros dalyje yra tiesiai virš kryžkaulio – klubakaulio sąnarių. Kryžkauliniai klubakauliniai sąnariai jungia dubenį su stuburu per raiščių ir raumenų grandis, kiekvienas KKS jungia klubo kaulą su kryžkauliu, kurį sudaro penki suaugę slanksteliai.

Sakroilitas gali sukelti apatinės nugaros dalies skausmą, kuris gali būti jaučiamas abiejose nugaros pusėse, per sėdmenis, klubus, šlaunis ir užpakalines kojų dalis – panašus į išvaržos sukeliamą skausmą. Dažniausiai skausmas neplinta žemiau kelio, taip galima atskirti ar tai KKS sąnario problema ar tarpslankstelinio disko išvaržos. Taip pat gali pasireikšti karščiavimas ir rytinis juosmens – dubens sąstingis. 

KKS skausmas gali būti nedidelio intensyvumo arba labai intensyvus bei ūmus, priklausomai nuo to, kas jį sukėlė: trauma ar ilgaikė statinė padėtis. Skausmas gali būti nuolatinis arba atsirasti tik tam tikrose padėtyse ar dėl tam tikros veiklos. Gyjimas gali užtrukti nuo 1 savaitės iki 3-4 mėnesiu. Jei gyjimas užtrunka ilgiau negu 3 savaites tai skaitoma lėtinis KKS sutrikimas, deja tuo atveju be kineziterapiauto pagalbos neišgysite.

Kas sukelia kryžkaulinio klubakaulio sąnario disfunkciją? 

KKS disfunkcija yra dažna ir gali būti sukeliama įvairių priežasčių: nuo raiščių patempimo iki autoimuninių sutrikimų ar osteomielito (bakterinės kaulų infekcijos), tačiau labiausiai paplitusios priežastys yra šios:

• Hipermobilumas: kai raiščiai, jungiantys kryžkaulį su klubakauliais yra per laisvi, tai gali sukelti nestabilumą ir per didelius judesius kryžkauliniuose klubakaulių sąnariuose;
• Nėštumas: ruošiantis gimdymui, raiščiai tempiasi, kad dubuo galėtų išsiplėsti. Esant papildomam svoriui, kuris atsiranda nėštumo metu, papildomai apkrauna kryžkaulinio klubakaulių sąnarių kremzles ir gali sukelti uždegiminį poveikį kryžkauliniuose klubakaulių sąnariuose;
• Trauma: stiprus tiesioginis smūgis kritimo ant sėdmenų metu, automobilio avarija ar sportinė trauma, gali pertempti arba įplėšti KKS raiščius;
• Degeneracinės sąnarių ligos, tokios kaip artritas, gali sukelti KKS funkcijos pablogėjimą. Kaip ir kituose kūno sąnariuose, kryžkauliniuose klubakaulų sąnariuose yra kremzlės ir skystis, kad būtų lengviau judėti. Artritas gali sukelti kremzlės susidėvėjimą, o skysčio, kuris paprastai mažina trintį kremzlėje judėjimo metu, sumažėjęs kiekis gali sukelti KKS disfunkciją;
• Ankilozuojantis spondilitas yra lėtinė uždegiminė liga, sukelianti uždegimą tarp slankstelių ir facetinių sąnarių bei tarp stuburo ir dubens. Dėl to kryžkaulinio klubakaulių sąnariai gali tapti nepaslankūs ir sumažėja lankstumas;
• Kryžkauliniai klubakaulių sąnariai gali patirti papildomą apkrovą tais atvejais, jei buvo atliktas apatinės stuburo dalies operacija. Tai gali sukelti KKS dirglumą;
• Po pėdos operacijos dėvint specialius vaikščiojimo batus arba kasdieninės avalynės per daug sumažinta arba padidinta keltis gana dažnai gali sukelti sakroilitą;
• Skirtingas kojų ilgis: Kryžkaulio sąnario skausmas gali prasidėti, kai viena koja yra silpnesnė arba ilgesnė už kitą, o tai sukelia netolygų judesį, apkrovą ir įtampą dubenyje;

Kineziterapinis gydymas

Tikslai:

1. Sumažinti uždegimą priešuždeginimiais vaistais, poilsiu, elektrostimuliacija. Jei skausmas yra ūminės stadijos, galima naudoti ir korsetą, kuris suteiks stabilumo ir sumažins diskomfortą.
2. Pagerinti KKS funkciją ir juosmens – dubens stabilumą bei juos supančių raumenų jėgą, kad kryžkaulis taip pat būtų stabilus ir pakankamai mobilus. Mūsų klinikos specialistų taikomos mobilizacinės ir manipuliacinės technikos, kartu su specialiai Jums paskirtais stabilizavimo pratimais puikiai padeda išspręsti kryžkaulinio klubakaulio sąnario skausmų problemas.

Juosmens/dubens stabilumas

Pratimai yra labai svarbi programos dalis gydant KKS skausmą, o juosmens/dubens stabilumo palaikymas bei atkūrimas yra labai veiksmingas. Tai labai svarbu vaikščiojant, bėgiojant bei atliekant kitus įvairius funkcinius judesius, kuriuose dalyvauja rankos bei kojos, nes esant tinkamam juosmens/dubens stabilumui liemuo taip pat išlieka stabilus bei funkcionalus. Juosmens/dubens stabilumą apima:

1. Ramenys, stabilizuojantys klubų sąnarius;
2. Raumenų grupės, kurios stabilizuoja ir palaiko liemens funkcionalumą (priekinė kūno dalis, šonai, nugarinė kūno dalis).
3. Raumenys, stabilizuojantys pečių sąnarius;

Vienas iš juosmens/dubens stabilizavimo pratimų – „Lenta“, dar kitaip vadinama „Planku“. Kad pratimas būtų efektyvus ir nesukeltų jokio papildomo skausmo ar diskomforto, todėl mūsų klinikos specialistai Jums parodys, kaip tiksliai reikia jį atlikti.

Liemens tinkamo funkcionalumo svarba yra susijusi tinkamu jėgų ir apkrovos perdavimu visam kūnui: nuo viršutinių galūnių į apatines, iš kairės kūno pusės į dešinę ir atvirkščiai. 

• Turėdami tvirtą, stabilų liemenį, galime išvengti traumų ir galime dirbti sunkų fizinį darbą; 
• Siekdami apsaugoti nugarą, idealiu atveju norime sukurti 360 laipsnių standumą aplink stuburą, kai judame, bėgame, šokinėjame, mėtome, keliame daiktus ir perduodame jėgą visam kūnui; 
• Tai darome, kai visi klubų, liemens ir pečių raumenys dirba kartu ir yra pakankamai stiprūs bei stabiles sąnariai;

Liemuo yra tarsi dėžutės struktūros, kurią sudaro priekiniai ir šoniniai pilvo raumenys, nugaros ir sėdmenų raumenys, diafragma yra “dėžutės” viršus, o dubens dugno bei klubų sąnarius stabilizuojantys raumenys yra “dėžutės” apačia. Pilvo raumenys judėjimo metu aplink stuburą sukuria tarsi standų cilindrą ir suteikia stabilumo.

Gilieji stabilizuojantys raumenys: 

• Dubens dugno raumenyno pagalba yra maksimalus juosmens/dubens stabilumas;
• Skersaruožiai pilvo raumenys. Šių raumenų grupė stabilizuoja liemenį lenkimosi į priekį ir tiesimosi atgal metu;
• Vidiniai įstrižiniai pilvo raumenys;
• Multifidiniai raumenys turi tiesioginį prisitvirtinimą prie stuburo slankstelių ir stabilizuoja liemenį sunkių daiktų kėlimo ir rotacinių judesių metu;
• Diafragma;

Išoriniai stabilizuojantys raumenys:

• Tiesusis pilvo raumuo;
• Išoriniai įstrižai pilvo raumenys: dalyvauja rotaciniuose judesiuose. Neturi tiesioginio prisitvirtinimo prie stuburo slankstelių, todėl negali stabilizuoti atskirų segmentų;
• Juosmens tiesiamasis raumuo: dalyvauja juosmens tiesimo judesyje;
• Kvadratinis juosmens raumuo;
• Klubų sąnarius supančios raumenų grupės;

Motorikos pokyčiai jau esant nugaros skausmui:

Kuomet ketiname paimti sunkų daiktą, centrinė nervų sistema aktyvuoja skersaruožius pilvo ir multifidinius raumenis dar prieš paimant sunkų daiktą į rankas. Kuomet įvyksta uždelstas multifidinių raumenų aktyvavimas, įsiterpia kompensaciniai mechanizmai ir aktyvuojasi kiti stambesni ir didesni  paviršiniai raumenys, pvz., juosmens tiesiamasis raumuo, taip atsiranda vis didesnė įtampa apatinėje nugaros dalyje.

Žmonėms, kenčiantiems nuo nugaros skausmo dėl sutrikusios propriorecepcijos, pirminė reikiamų raumenų aktyvacija sutrinka, todėl atsiranda kompensaciniai mechanizmai toms pačioms paviršinėms raumenų grupėms. Taip susidaro palankios sąlygos skausmo ir pažaidos progresavimui.