Powered by Smartsupp Skip to main content

Reguliari mankšta yra vienas svarbiausių veiksnių, kuris geba palaikyti gerą fizinę ir emocinę sveikatą. Judėjimas stiprina kūną, gerina nuotaiką ir mažina daugelio ligų riziką. Nepaisant to, šiuolaikinis gyvenimo būdas, kuriame vyrauja sėdimas darbas ir mažai laiko lieka aktyviam poilsiui – dažnai lemia fizinio aktyvumo trūkumą.

Judėjimas – raktas į gerą sveikatą

Fizinis aktyvumas teigiamai veikia visas kūno „sistemas“. Reguliariai sportuojant stiprėja širdies ir kraujagyslių sistema, gerėja kraujotaka, o raumenys tampa stipresni ir elastingesni. Net lengva kasdienė veikla, pavyzdžiui, pasivaikščiojimas ar tempimo pratimai – pagerina kraujo tėkmę ir deguonies tiekimą organizmui.

Judėjimas taip pat padeda palaikyti sveiką kūno svorį, nes mankštos metu sudeginamos kalorijos. Tai itin svarbu žmonėms, kurie dirba sėdimą darbą, nes neaktyvumas dažnai lemia nutukimą ir susijusias problemas, pavyzdžiui, diabetas ar aukštas kraujospūdis.

Mankštos poveikis psichologinei gerovei

Reguliari mankšta teigiamai veikia ne tik kūną, bet ir protą. Fizinio aktyvumo metu išsiskiria laimės hormonai – endorfinai, kurie mažina stresą ir gerina nuotaiką. Tyrimai rodo, kad net 20–30 minučių vidutinio intensyvumo mankšta per dieną gali sumažinti nerimo ir depresijos simptomus.

Be to, aktyvus gyvenimo būdas gerina miego kokybę. Sportas reguliuoja cirkadinį ritmą, todėl lengviau užmigti ir pabusti. Fiziniai pratimai taip pat skatina produktyvumą ir koncentraciją, nes mankšta gerina smegenų veiklą bei mažina protinį nuovargį.

Rūpinkitės kraujotaka

Sveika kraujotaka yra gyvybiškai svarbi viso organizmo sveikatai, o reguliari mankšta yra vienas efektyviausių būdų ją pagerinti. Kraujotaka atsakinga už deguonies ir maistinių medžiagų tiekimą kūno audiniams, todėl ją palaikant gerame stovyje mažėja daugelio ligų rizika ir gerėja bendra savijauta.

Kaip mankšta veikia kraujotaką?

  • Reguliari mankšta pagerina širdies raumenų veiklą, todėl širdis pumpuoja kraują efektyviau. Tai sumažina širdies apkrovą ir stiprina kraujagysles.
  • Fiziniai pratimai skatina kraujo tėkmę į rankų, kojų ir kitų kūno dalių audinius, tad užtikrina geresnį organų aprūpinimą deguonimi.
  • Aerobiniai pratimai, pavyzdžiui, bėgimas ar plaukimas, padeda sumažinti „blogojo“ cholesterolio kiekį ir padidinti „gerąjį“ cholesterolį, kuris saugo arterijas.
  • Mankšta gali padėti sumažinti aukštą kraujospūdį, kuris yra viena iš pagrindinių širdies ligų priežasčių.

Norint užtikrinti optimalų kraujotakos veikimą – svarbu subalansuoti mitybą ir vartoti produktus, kurie stiprina kraujagysles ir mažina uždegimus.

  • Apelsinai, greipfrutai ir citrinos yra turtingi vitaminu C, kuris stiprina kraujagyslių sieneles.
  • Migdolai, graikiniai riešutai ir linų sėklos yra puikūs sveikųjų riebalų ir antioksidantų šaltiniai.
  • Lašiša, skumbrė ir kitos riebios žuvys yra turtingos omega-3 riebalų rūgštimis, kurios mažina uždegimą ir gerina kraujotaką.
  • Špinatai ir lapiniai kopūstai turi daug geležies, kuri būtina hemoglobino gamybai (o jis perneša deguonį kraujyje).

Kada kreiptis į specialistą?

Nors mankšta yra naudinga daugeliui žmonių – svarbu atkreipti dėmesį į savo kūno siunčiamus signalus. Jei jaučiate diskomfortą, skausmą ar nuolatinį nuovargį po fizinės veiklos – verta pasitarti su specialistu. Gydytojas ar kineziterapeutas padės nustatyti – kokie pratimai geriausiai tinka jūsų fizinei būklei ir kaip jų metu išvengti traumų.

Taip pat būtina kreiptis į specialistą, jei turite lėtinių ligų, pavyzdžiui, pasitaiko širdies sutrikimai, diabetas ar sąnarių problemos. Individualiai pritaikyta mankštos programa padės saugiai stiprinti kūną ir išvengti per didelio krūvio.