Stuburo slankstelio listezė

Stuburo slankstelio listezė – tai vieno ar kelių slankstelių pasislinkimas vienas kito atžvilgiu. Dažnai stuburo slankstelio pasislinkimas susijęs su tarpslankstelinio disko išvarža, aplinkinių raiščių ir raumenų problemomis, funkciniais sutrikimais. Listezę galima skirstyti pagal priežastį, pobūdį ir lokalizaciją.

Listezė gali būti:

• Stabili – atliekant stuburo judesius slankstelis nejuda, nesislenka kitų slankstelių atžvilgiu.
• Nestabili – atliekant stuburo judesius slankstelis juda kitų slankstelių atžvilgiu.

Listezės tipai:

• I laipsnis – poslinkis nuo 0% iki 25%;
• II laipsnis – poslinkis nuo 25% iki 50%;
• III laipsnis – poslinkis nuo 50% iki 70%;
• IV laipsnis – poslinkis nuo 70% iki 100%;
• V laipsnis – poslinkis 100% arba didesnis.

Priežastys:

• Degeneraciniai stuburo pakitimai;
• Biomechaniniai struktūrų pakitimai;
• Traumos;
• Displazijos;
• Patologiniai struktūrų pakitimai;
• Komplikacijos po chirurginio gydymo.

Ką jaučiame ir kas būdinga?

Dėl stuburo slankstelių pasislinkimo, žmogus gali jausti nugaros skausmą (nuo kaklo iki kryžkaulio), veržimą, aplinkinių raumenų įtampą, plintančius skausmus į aplinkinius audinius ar galūnes. Slankstelis gali slysti atgal, į priekį, kairę ir dešinę. Dažnai nuo pasislinkimo krypties priklauso ir lydintys simptomai. Listezė gali sukelti tarspslankstelinių diskų išvaržą ar kitas degeneracines stuburo problemas. Todėl būtina kreiptis į specialistus ir išsiaiškinti: kada pasireiškia simptomai, kas juos sukelia – konkretūs judesiai ar kūno padėtys. Visi stuburo slanksteliai gali pasislinkti, tačiau dažniausiai tokie sutrikimai pasitaiko apatiniuose juosmens slanksteliuose, o dabar, kai vis daugiau žmonių dirba sėdimą darbą – ir kaklinėje stuburo dalyje. Be to, Listezė pasitaiko vis dažniau ir vis jaunesniems asmenims.

Pastebėjus simptomus, būtina kreiptis į specialistą, kuris atliks tyrimus, įvertins stuburo kaulines struktūras, aplinkinius audinius, raumenis, raiščius, esant būtinybei – rekomenduos atlikti magnetinį rezonansą, ir skirs efektyviausią gydymo būdą.

Kineziterapijos gydimas gali būti:

• Gydymas padėtimi,
• Elektrostimuliacija;
• Mobilizacinės technikos minkštiesiems audiniams ir slanksteliams;
• Aktyvūs ar pasyvūs judesiai;
• Segmento tempimas, trakcija ir kt.

Gydymo planas sudaromas individualiai, atsižvelgiant į esamą būklę, slankstelio pasislinkimo kampą ir kryptį. Norint greičiau pasveikti pacientai turi reguliariai atlikti specialisto nurodytas kineziterapijos procedūras (pratimai ir padėtys) namuose. Kineziterapinis gydymas dažnai derinamas su medikamentiniu ar net chirurginiu gydymu.